Loading ...
Sveikata
BALTOSIOS VOKĖS AMBULATORIJA
Įstaigos vadovė – E. Juščienė
Darbo laikas: I – V nuo 8.00 iki 16.00 val. Tel: 8-380-43168
SOCIALINIS DARBAS SENIŪNIJOJE
Baltosios Vokės seniūnijoje socialinį darbą atlieka du darbuotojai : socialinio darbo organizatorius bendruomenėje ir socialinė darbuotoja su soc. rizikos šeimomis. Seniūnijoje atvežami ir išdalinami maisto produktai iš ES intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims.
Labiausiai nepasiturintiems žmonėms yra dalinami maisto produktai;
1.Kvietiniai miltai.
2.Miltinis mišinys blynams.
3.Kv.pusryčiai su sutirštintu pienu.
4.Saldintas sutirštintas pienas.
5.Perlinės kruopos.
6.Miežiniai dribsniai.
7.Kiauliena su perl. kruopomis.
8.Ryžiai.
9.Cukrus.
10.Kiauliena su ryžių kruopomis.
11.Dribsniai.
12.Trijų grūdų kruopų košė.
13.Makaronai.
14.Manų kruopos
Aukščiau išvardinti maisto produktai pristatomi kas antrą mėnesį, paskirstant juos per visą pristatymo laikotarpį. Kiekvienas , norintis ir atitinkantis kriterijus ( pajamos vienam asmeniui neturėtų viršyti 525 Lt. per mėn.) gauti maisto produktus, turėtų registruotis seniūnijoje pagal gyvenamą vietą , užpildant prašymą. PASTABA kriterijai gali keistis.
II. Žmonės gali kreiptis į Baltosios Vokės seniūniją dėl socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų kompensacijai. Kada šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą? Šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:
1. šeimos nariai / asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; 2. nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo; 3. pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (350 Lt) (toliau – VRP) šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui; 4. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
• vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą nustatytą darbo laiką, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui; nedirba, nes:
• mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose iki jiems sukaks 24 metai bei laikotarpiu nuo dieninės bendrojo lavinimo mokyklos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;
• yra senatvės pensijos amžiaus arba gauna bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas netekus 45–55 procentų darbingumo (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) bei našlių ar našlaičių pensijas;
• yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką arba mokymosi laikotarpiu – mokymosi stipendiją, arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus; yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje; • slaugo vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimos narį, artimą savo ar sutuoktinio giminaitį, jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jie pripažinti neveiksniais ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba ne trumpiau kaip vieną mėnesį turi nedarbingumo pažymėjimą; • yra nėščia moteris, kuriai yra likę 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos; • teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likę ne daugiau kaip 5 metai; • yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo: – baigę formaliojo švietimo įstaigų dieninius skyrius abiturientai ir absolventai; – netekę 45–55 procentų darbingumo asmenys (III grupės invalidai); – asmenys, kuriems buvo nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis, nustatyto neįgalumo arba darbingumo lygio terminui pasibaigus; – motina (tėvas) arba globėja (globėjas) jos (jo) auginamam vaikui sukakus 3 metams; – asmenys, dirbę pagal laikinąją ar patarnavimo (ne trumpiau kaip 1 mėnuo) terminuotą, sezoninę darbo sutartį, šiai sutarčiai pasibaigus; – asmenys, slaugę šeimos narį, vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems buvo nustatytas nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas ar jie buvo pripažinti neveiksniais; – iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys;
• motina (tėvas) arba globėja (globėjas) namuose augina: – nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų; – bent vieną nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų, kai šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų; – pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų arba dėl to, kad nėra vietų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose arba šeima gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos;
• motina arba tėvas, kai vieno iš jų nėra arba jis (ji) dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (vaikų), augina namuose vaiką (vaikus) iki 14 metų ir dirba šeimai nuosavybės teise priklausančius ar išsinuomotus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;
• vaikai nuo 16 iki 18 metų: – dirba (netaikant jiems darbo trukmės bei darbo užmokesčio dydžio reikalavimų); – mokosi (baigus jas iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.); – yra neįgalūs; – yra įsiregistravę darbo biržoje; – nėštumo metu. Kai kurioms šeimoms taikomos papildomos sąlygos: auginančių vaikus iki 18 metų nesusituokusių asmenų, nutraukusių santuoką ar gyvenančių skyrium sutuoktinių šeimos teisę į socialinę pašalpą turi:
• sudarius teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismui priteisus šiam vaikui išlaikymą; • tėvystės nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu. Šeima, kuri nėra sudariusi teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ar išlaikymas nebuvo priteistas, turi teisę gauti kompensacijas, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai).
Kada šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas (toliau – kompensacijos)? Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:
1 šeimos / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
2. išlaidos už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP šeimai / asmeniui dydžio;
3. išlaidos už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos / asmens pajamų;
4. išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 5 procentus šeimos / asmens pajamų;
5. įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos / asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs padengti įsiskolinimą;
6. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš socialinei pašalpai gauti nurodytų sąlygų.
Koks socialinės pašalpos dydis?
Socialinė pašalpa šeimai / asmeniui sudaro 90 procentų skirtumo tarp VRP šeimai / asmeniui ir vidutinių šeimos / asmens pajamų per mėnesį.
Pavyzdys:
Socialinės pašalpos dydžio apskaičiavimas ((šeimos narių skaičius x VRP šeimai / asmeniui) – šeimos vidutinės pajamos) x 0,9 = socialinės pašalpos dydis per mėn. • jei vienas gyvenantis asmuo neturi jokių pajamų, socialinė pašalpa jam apskaičiuojama : (1 žm. x 350 Lt – 0 Lt)x 0,9 = 315 Lt per mėn. • jei šeimą sudaro 5 šeimos nariai, t.y. du suaugę ir trys vaikai (2, 6 ir 12 metų): vidutinės šeimos pajamos per mėnesį – 957 Lt (darbo užmokestis – 710 Lt, išmoka vaikui iki 3 metų 143 Lt, kitiems 2 vaikams po 52 Lt), socialinė pašalpa šiai šeimai apskaičiuojama: ((5 žm. x 350 Lt) – 957 Lt)x0,9 = 713,7 Lt per mėn
Koks kompensacijų dydis?
Šeimai / asmeniui kompensuojama: • išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai dydžio; • išlaidų už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos / asmens pajamų; • išlaidų už karšto vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos / asmens pajamų.
1 Pavyzdys: vienas gyvenantis, gaunantis socialinę pašalpą asmuo
Vienas gyvenantis, įsiregistravęs darbo biržoje bedarbis, neturintis kitų pajamų, gauna 315 Lt socialinę pašalpą (350 Lt x 0,9 =315Lt). Asmuo gyvena 36 m2 Asmens pajamos – 315 Lt. Normatyvai kompensacijoms jam apskaičiuoti: 38 m2 – būsto naudingojo ploto normatyvas; 1,5 m3 – karšto vandens; 2 m3 – šalto vandens ir nuotekų; Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiam asmeniui reikėtų mokėti: 36 m2 x 6,3 Lt/ m2 = 226,8 Lt.
Kompensacijų apskaičiavimas
• Už būsto šildymą: Neturinčiam kitų pajamų ir gaunančiam tik socialinę pašalpą asmeniui kompensuojamos visos išlaidos už būsto šildymą (226,8 Lt), nes jo pajamos (315 Lt) yra mažesnės už VRP vienam asmeniui (350 Lt). <• Už karštą vandenį: 5 proc. asmens pajamų sudaro 315 Lt x 0,05 = 15,75 Lt. Todėl už 1,5 m3 jam tektų mokėti 15,75 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama. • Už šaltą vandenį: 2 proc. asmens pajamų sudaro 315 Lt x 0,02 = 6,3 Lt. Todėl už 2 m3 šalto vandens teks mokėti 6,3 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
2 Pavyzdys: 4 asmenų šeima, kurios dirbantis tėvas gauna MMA, nedirbanti motina augina du priešmokyklinio amžiaus vaikus. Šeima gyvena 74 m2 ploto bute; Šeimos pajamos – 668,48 Lt. Normatyvai kompensacijoms šiai šeimai apskaičiuoti: 74 m2 (38 m2 vienam asmeniui + po 12 m2 kiekvienam kitam šeimos nariui) – būsto naudingojo ploto normatyvas; 6 m3 – karšto vandens; 8 m3 – šalto vandens ir nuotekų; Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti 74 m2 x 6,3 Lt = 466,2 Lt
Kompensacijų apskaičiavimas
• Už būsto šildymą: Šeimai kompensuojamos visos išlaidos už būsto šildymą (466,2 Lt), nes jos pajamos (668,48 Lt) per mėnesį yra mažesnės už VRP šeimai dydį (350 Lt x 4 žm. = 1400 Lt). • Už karštą vandenį: 5 proc. šeimos pajamų sudaro 668,48 Lt x 0,05 = 33,42 Lt.Todėl už 6 m3 karšto vandens šeimai teks mokėti 33,42 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama. • Už šaltą vandenį: 2 proc. šeimos pajamų sudaro 668,48 Lt x 0,02 = 13,37Lt.Todėl už 8 m3 šalto vandens teks mokėti 13,37 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
3 Pavyzdys: 2 pensininkų šeima, kai kiekvienas iš jų gauna valstybinio socialinio draudimo bazinę pensiją (po 360 Lt). Šeima gyvena 50 m2 ploto bute; Šeimos pajamos – 720 Lt. Normatyvai kompensacijoms šiai šeimai apskaičiuoti: 50 m2 (38 m2 vienam asmeniui + 12 m2 kitam šeimos nariui) – būsto naudingojo ploto normatyvas; 3 m3 – karšto vandens; 4 m3 – šalto vandens ir nuotekų; Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti 50 m2 x 6,3 Lt = 315 Lt.
Kompensacijų apskaičiavimas.
• Už būsto šildymą: 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai sudaro ((720 Lt – (350 Lt x 2 žm.)) x 0,20 = 4 Lt. Šią sumą šeima už būsto šildymą turės mokėti pati. Likusi būsto šildymo išlaidų dalis – 315 Lt – 4 Lt = 311 Lt bus kompensuojama. • Už karštą vandenį: 5 proc. šeimos pajamų sudaro 720 Lt x 0,05 = 36 Lt. Todėl už 3 m3 karšto vandens šeimai tektų mokėti 36 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama. • Už šaltą vandenį: 2 proc. šeimos pajamų sudaro 720 Lt x 0,02 = 14,4 Lt. Todėl už 4 m3 šalto vandens teks mokėti 14,4 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
4 Pavyzdys: 2 pensininkų šeima, kai kiekvienas iš jų gauna vidutinę valstybinio socialinio draudimo pensiją (po 830 Lt). Šeima gyvena 50 m2 ploto bute; Šeimos pajamos – 1660 Lt. Normatyvai kompensacijoms šiai šeimai apskaičiuoti: 50 m2 (38 m2 vienam asmeniui + 12 m2 kitam šeimos nariui) – būsto naudingojo ploto normatyvas; 3 m3 – karšto vandens; 4 m3 – šalto vandens ir nuotekų; Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti 50 m2 x 6,3 Lt = 315 Lt
Kompensacijų apskaičiavimas
• Už būsto šildymą: 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai sudaro ((1660 Lt – (350 Lt x 2 žm.)) x 0,20 = 192 Lt, t. y. šią sumą, šeima už būsto šildymą turės mokėti pati. Likusi būsto šildymo išlaidų dalis – 315 Lt – 192 Lt = 123 Lt bus kompensuojama. • Už karštą vandenį: 5 proc. šeimos pajamų sudaro 1660 Lt x 0,05 = 83 Lt.Todėl už 3 m3 karšto vandens šeimai tektų mokėti 83 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama. • Už šaltą vandenį: 2 proc. šeimos pajamų sudaro 1660 Lt x 0,02 = 33,2 Lt.Todėl už 4 m3 šalto vandens teks mokėti 33,2 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
Kokius dokumentus reikia pateikti?
Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti: 1. Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją; 2. Pažymos apie šeimos narių pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą); 3. Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti.
Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos?
Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas – paraiška, pirmos dienos, jei kreipimosi metu šeimos nariai / asmuo turi teisę į šią pašalpą.
Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima / asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesius, jei kreipimosi metu ir tą laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę jas gauti. Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima /asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios paramos dydis pasikeis. Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas? Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos / asmens pajamas įskaitomos šios šeimos narių gaunamos pajamos:
• su darbo santykiais susijusios pajamos, išskyrus mokinių, besimokančių dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusios pajamos, ir autorinis atlyginimas;
• pensijos ir pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas; • dividendai, palūkanos; • individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą; • pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro; • išmokos žemės ūkio veiklai; • piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai); • kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams; • išeitinės išmokos; • ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa; • turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant netekto darbingumo kompensaciją); • labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 VRP dydžius; • gautos dovanų ar paveldėtos piniginės lėšos; • turto pardavimo, išskyrus įskaitomas į turtą, ar nuomos pajamos; • loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai; • kitos faktiškai gaunamos pajamos.
Pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas bei vaikui išlaikyti sumokamas sumas (alimentus). Skiriant šeimai /asmeniui socialinę pašalpą, į šeimos / asmens pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei kompensacijos. Kaip apskaičiuojamos vidutinės šeimos / asmens pajamos socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti?
Šeimos / asmens pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos: • pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas; • pagal mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas, jei tą mėnesį bent vieno šeimos nario / asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos. Ši tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas. Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių VRP dydį. Jeigu viena iš būste gyvenančių šeimų /asmenų, už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena iš šių šeimų / asmenų. Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?
• būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių / asmeniui – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų.
• karšto vandens – 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį.
• šalto vandens ir nuotekų – 2 kubiniai metrai vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.
Kas įskaitoma į turtą skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?
Skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas, į turtą įskaitomas šis šeimos narių /asmens nuosavybės teise turimas turtas: • statiniai (gyvenamosios paskirties pastatai (butai ir namai)) bei negyvenamosios paskirties pastatai (sodo nameliai, pagalbinio ūkio pastatai), nebaigti statyti statiniai; • privalomos registruoti transporto priemonės ir žemės ūkio technika; • žemė (namų valdos žemė, žemės ar miškų ūkio paskirties žemė, įskaitant užimtą vandens telkinių); • gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 4000 litų; • akcijos, obligacijos, vekseliai, vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų; • meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2000 litų; • piniginės lėšos, turimos bankuose ir ne bankuose, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų; • paskolos, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams; • kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2000 litų; • valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos. Į šeimos / asmens turtą įskaitoma per praėjusį laikotarpį nuo paskutinio duomenų apie turimą turtą pateikimo perleisto nuosavybėn kitam asmeniui turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip naujai nuosavybėn įsigytas turtas ar gautos piniginės lėšos.
III. Taipogi gyventojai gali kreiptis į seniūniją dėl nemokamo maitinimo vaikui ugdymo įstaigoje.
Socialinė parama skiriama vaikams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) (toliau vadinama – mokykla) pagal bendrojo lavinimo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo) ar priešmokyklinio ugdymo programas, išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas. Socialinė parama neskiriama vaikams, kurie mokosi ir pagal bendrojo lavinimo, ir pagal profesinio mokymo programas, taip pat vaikams, kurie yra išlaikomi valstybės arba savivaldybės finansuojamose įstaigose arba kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra skiriama globos (rūpybos) išmoka. Socialinės paramos mokiniams rūšys
Nustatomos dvi socialinės paramos mokiniams rūšys:
1. mokinių nemokamas maitinimas: • pietūs; • pusryčiai; • maitinimas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.
2. parama mokinio reikmenims įsigyti. Kokią socialinę paramą gali gauti mokiniai? Priklausomai nuo šeimos gaunamų pajamų (nuo 2009 m. sausio 1 d.): 1. mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio (525 Lt); 2. mokiniai turi teisę į nemokamus pusryčius, nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1 VRP dydis (350Lt);
Atsižvelgiant į šeimų gyvenimo sąlygas, mokiniams gali būti suteikta socialinė parama ir kitais savivaldybės, kurioje priimamas sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo, nustatytais atvejais: 1. gali būti skiriami nemokami pietūs, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (700Lt); 2. gali būti skiriami nemokami pietūs ir pusryčiai, jei pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 VRP dydžio (525 Lt). Mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui mažesnės nei 1,5 VRP dydžio (atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.
Nemokamas maitinimas neskiriamas mokiniams, jei tėvai yra atleisti nuo mokesčio už vaikų maitinimą mokyklų bendrabučiuose. Šeimos pajamų socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiavimas Šeimos vidutinės mėnesio pajamos socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsnyje, arba pagal kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, jei bent vieno šeimos nario pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis, palyginti su 3 praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė. Mokinio reikmenų rinkinių sudarymas ir jų kainos nustatymas Mokinio reikmenims įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriama 120 procentų BSI dydžio (156 Lt) suma vienam mokiniui per kalendorinius metus.
Jei mokinys auga socialinės rizikos šeimoje, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis. Kas, kur ir kada gali kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams Dėl socialinės paramos mokiniams pareiškėjas (vienas iš mokinio tėvų, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas) kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją, užpildydamas prašymą-paraišką socialinei paramai mokiniams gauti ir prideda dokumentus, reikalingus socialinei paramai mokiniams gauti. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas (gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius arba kreipimosi mėnesio) ir priklausomai nuo aplinkybių kitas pažymas, reikalingas socialinei paramai mokiniams gauti. Prašymą-paraišką dėl mokinio nemokamo maitinimo pareiškėjas gali pateikti ir mokyklos, kurioje mokinys mokosi ar kuri organizuoja dienines vasaros poilsio stovyklas, administracijai savivaldybės tarybos nustatyta kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams tvarka.
Pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas besimokantiems mokiniams, kuriems 2008 m. buvo skirta parama mokinio reikmenims įsigyti, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki mokslo metų pabaigos skiriami nemokami pietūs ir nemokamas maitinimas 2009 metų vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose stovyklose be atskiro prašymo.
Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti nuo mokslo metų pradžios, galima kreiptis nuo tų metų liepos 1 dienos. Jei kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu šeima gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, pareiškėjas pateikia mokyklos ar gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai laisvos formos prašymą socialinei paramai mokiniams gauti. Jei socialinė parama mokiniui būtina ir mokinio tėvai, globėjai (rūpintojai) nesikreipia dėl socialinės paramos mokiniams, mokykla apie tai raštu informuoja mokinio gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir pateikia turimą informaciją, reikalingą socialinei paramai mokiniams skirti. Tokiu atveju šios paramos prašo mokykla.
Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė parama mokiniams?
Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas: 1. nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos; 2. pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki mokslo metų pabaigos; 3. vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.
Parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki prasidedant mokslo metams arba mokslo metų pradžioje, bet ne ilgiau kaip iki spalio 20 d. Sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo-paraiškos (prašymo) ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Taigi savivaldybės, siekdamos laiku priimti sprendimą dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo, gali nustatyti konkrečią datą (bet ne ilgiau kaip iki spalio 20 d.) iki kurios priimami paramai mokinio reikmenims įsigyti reikalingi dokumentai. Todėl ketinant kreiptis dėl paramos, patartina pasiteirauti savivaldybėje, kokia nustatyta paskutinė data. Socialinės paramos mokiniams teikimas Mokinių nemokamas maitinimas teikiamas toje mokykloje, kurioje mokiniai mokosi, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Valstybinių mokyklų mokinių nemokamas maitinimas teikiamas apskričių viršininkų administracijų ar Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka, o savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų mokiniams – savivaldybių tarybų patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka. Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama pagal gyvenamąją vietą, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta paramos mokinio reikmenims įsigyti tvarka.
Nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu teikiamas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose. Mokiniams vietoj nemokamo maitinimo negali būti išmokami pinigai. Nemokami pietūs ir pusryčiai mokyklų steigėjų nustatyta tvarka gali būti teikiami poilsio, švenčių bei atostogų dienomis per mokslo metus. Pakeitus mokyklą, nemokamas maitinimas naujoje mokykloje pradedamas teikti nuo pirmos mokymosi joje dienos. Ankstesnė mokykla privalo pateikti pažymą apie mokinio teisę gauti nemokamą maitinimą. Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama: 1) pinigais; 2) nepinigine forma, jeigu mokinys auga socialinės rizikos šeimoje.
INFORMACIJA TĖVAMS, AUGINANTIEMS VAIKUS
SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOS
Šiandien pasaulis kupinas didžiulių sukrėtimų, atradimų ir socialinių permainų. Pastaruoju metu vis dažniau girdime faktus apie vaikų teisių pažeidimus, vis daugiau vaikų kasdien išgyvena psichologines krizes, sukeltas streso ar ilgalaikės traumos .Kiekvienas vaikas gali patirti traumą, ar išgyventi krizę. Vieniems patirtą traumą užgydys laikas, kitus tai persekios visą gyvenimą, palikdama nusivylimą suaugusių pasauliu ir menka tykėjimą, kad gyvenimas gali būti džiaugsmingas, įdomus.
Vaikai mūsų ateitis ir gerovė. Tačiau dabartinis gyvenimas rodo visai kitaip, vaikai nuolat kenčia nuo suaugusiųjų gyvenimo klaidų, jie nuolat patiria smurtą, skurdą, nepriteklių. Tokios šeimos vadinamos – socialinės rizikos šeimomis.
Socialinės rizikos šeima- šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomi nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ir negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa.
Baltosios Vokės seniūnijoje rizikos šeimų palyginus su kitomis Šalčininkų rajono seniūnijomis yra nedaug. Seniūnijoje socialiniai darbuotojai susiduria su probleminėmis šeimomis, šeimose stokoja socialinių įgūdžių, tėvai nesugeba ką nors atlikti dėl ligos, tinkamai neprižiūri vaikus.
Socialinės rizikos šeimose yra sutrikęs šeimos narių emocinis bendravimas, o šeimos aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus asmenybės augimo ir vystimosi. Šeimos nesugeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių reikmių, be to bendravimo būdas tokiose šeimose žymiai apriboja vaiko galimybes išreikšti poreikius ir jausmus.
Socialinės rizikos šeimų geografija yra labai įvairi, dažnai jos migruoja iš vienos seniūnijos ar savivaldybės į kitą, nemažai šeimų iš kitų savivaldybių atvyksta ir pas mus. Šių šeimų skaičius nuolat kintantis. Pagrindiniai socialinių darbuotojų uždaviniai: - tirti problemines situacijas šeimose, – informuoti VTAT atstovus apie tėvų ar kito teisėto atstovo smurtavimą prieš vaiką ir kitokį piktnaudžiavimą tėvų valdžia, - padėti spręsti socialines šeimos problemas, - konsultuoti ir atstovauti šeimos interesams, - teikti ataskaitą SPS ir VTAT specialistmas.
Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys su negalia ir jų šeimos, likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos, vaikus globojančios šeimos, kiti asmenys ir šeimos.